Apskritai Džeremiui lietuviškas maistas paliko labai gerą įspūdį, ypač tai, kad nors buvo gruodžio vidurys, buvo galima rasti daug šviežių daržovių.Pasitaikė vienas ar du netikėtumai, tačiau kalbant apie juos nereikėtų per daug rūpintis dėl netikėtumų maisto srityje.

Pusryčiai lietuviškam bufete buvo skanūs. Buvo galima pasirinkti iš daugelio sūrių, šaltos mėsos užkandžių ir keleto labai skanių pyragų. Karšto patiekalo lėkštėje buvo keletas mažų virtų dešrelių ir kažkas labai panašaus į košę.Matant lietuvius, valgančius šį keistą derinį, Džeremiui beliko prisijungti prie jų. Tikriausiai tai visgi nebuvo košė – na, visgi buvo.

Labai skanus kiaulienos muštinis tirštu padažu ir tobulai skaniomis daržovėmis.

Čia matom Džeremį su bokalu nuostabaus lietuviško alaus, kuris buvo dar geresnis dėl Giedrės ir Vilmos kompanijos.

Grietinėje plaukiojantys lietuviški blynai papuošti raudonųjų serbentų džemu.

Aštrus steikas ir keletas gana riebių bulvyčių australiško maisto restorane, taigi ko gero tai nesiskaito kaip lietuviškas maistas.

Atsiprašau visų tai skaitančių čekų: “Pica” lietuvių kalba reiškia tą patį, ką anglų kalba “pizza”.

Kavinėje su vaizdu į Trakų pilį Džeremis mėgavosi marinuota silke su grybais. Ir silkė, ir grybai buvo skanūs, tačiau reikia perspėti, kad daugelio duonos gaminių Lietuvoje gamybai naudojamos kmynų sėklos.

Kibinai labia panašūs į Kornvalio pyragėlius su mėsos ir daržovių įdaru. Kibinai įdaryti aviena (arba kiauliena ar vištiena); labia skanūs, nor labia karšti.

Restorano, kuriame Džeremis valgė kibinus, internetinė svetainė.

Lietuviškas maistas 2